tėvikškė

tė́vikškė sf. (1) žr. tėviškė: 1. Prastojusios tė́vikškę ir gentis savas, [moterys] truko prieg jam, ieškodamos visados žodžio ir mokslo jo DP185. 2. Toji tė́vikškė yra garbi,… lobinga DP190.